Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Socialinis darbas>Socialinio pedagogo veikla, vykdant žemo statuso paauglių socializaciją mokykloje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Socialinio pedagogo veikla, vykdant žemo statuso paauglių socializaciją mokykloje

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354555657585960616263646566
Aprašymas

Santrauka. Summary. Įvadas. Pagrindinės sąvokos ir terminai, naudoti baigiamajame darbe. Paauglio statusą lemiantys veiksniai. Paauglio statusas bendraamžių grupėje ir jų tarpusavio santykiai. Bendraamžių įtaka paauglio asmenybės formavimuisi. Šeimos įtaka paauglio asmenybės formavimuisi. Žiniasklaidos įtaka paauglio asmenybės formavimuisi. Žemo statuso paauglių ypatumai. Faktoriai, lemiantys sudėtingą paauglio adaptaciją bendraamžių grupėje. Socialinio pedagogo veiklos svarba, vykdant žemo statuso paauglių socializaciją mokykloje. Socialinio pedagogo veikla, formuojant žemo statuso paauglių socialinius įgūdžius. Socialinio ugdymo reikšmė žemo statuso paauglių socializacijos procese. Socialinio pedagogo veiklos, vykdant žemo statuso paauglių socializaciją mokykloje, tyrimas. Tyrimo charakteristika. Tyrimo pagrindimas. Tyrimų rezultatų analizė. Tyrimo rezultatų apibendrinimas. Išvados. Priedai (3).

Ištrauka

Socializacijos procese žmogus įgyja tam tikrą statusą, gyvenimo poziciją ir daugelį įvairiausių vaidmenų. O tai, pasak psichologų, labai dažnai išryškėja paauglystės laikotarpiu, kuomet nemažą įtaką paauglio socialiniam gyvenimui turi draugai. G. Navaičio (2001, p. 13) teigimu, ne maža dalis paauglių, besikreipiančių į psichologus, skundžiasi problemomis, iškilusiomis dėl bendravimo sunkumų su bendraamžiais. M. Barkauskaitės (1997, p. 4) nuomone, visų tarpusavio nesusipratimų, nesugebėjimo mokytis bei ilgalaikių asmenybės problemų atsiradimo pirmoji priežastis – nelygiateisiškas bendravimas.
Sudėtinga šalies socialinė bei ekonominė padėtis sąlygoja sunkią socialinę vaikų ir jaunimo situaciją. Antai 2000 m. yra įvykdyti 55 nusikaltimai mokyklose ir 31 nusikaltimas mokyklų prieigose, o 2004 m. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nepilnamečiai sudaro 14,3 procento visų bendro nusikaltimus padariusių asmenų skaičiaus.
Tai, kad vaikai ir jaunimas vis dažniau vartoja priklausomybę sukeliančias medžiagas, tampa jau opia socialine problema.
Kasmet gausėja socialinės atskirties šeimų, o kartu ir socialiai bei pedagogiškai apleistų vaikų. Savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų duomenimis, 2001 m. tokių šeimų kiekis padidėjo 1,9 karto. Daugelis tokių šeimų yra prastos socialinės būklės, todėl vaikai jau pačioje gyvenimo pradžioje atsiduria tokioje aplinkoje, kurioje palanki socializacija sunkiai yra įmanoma.
Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. mokyklos nelankė 5256 vaikai.
Ne visuomet tinkamai ugdomi ir užimami mokymosi motyvaciją turintys vaikai ir jaunimas. Plėtoti gabumus trukdo ne tik gabių vaikų poreikių ir norų neatitinkančios ugdymo programos, nepakankama pedagogų kompetencija ir socialinis dėmesys. Tai jau didina psichologines problemas ir mažina mokymosi motyvaciją.
Šiuo metu mokyklose ypač išskiriami žemą statusą turintys vaikai ir jaunuoliai. Anksčiau tas statusas kaip toks iš viso nebuvo akcentuojamas. Darbo autorė mano, kad taip buvo todėl, kad tuo metu mokyklose labiau buvo akcentuojamos mokymosi, bet ne psichologinės bei socialinės problemos. O taip pat tuo metu nebuvo mokyklose ir reikiamų specialistų, kurie galėtų vaikams padėti, sprendžiant įvairaus pobūdžio problemas. Dabar gi ugdymo įstaigose jau yra socialiniai pedagogai, kurie padeda vaikams ir jaunuoliams spręsti socialines problemas, iškylančias dėl įvairių priežasčių. Galbūt todėl šiandien jau daugiau dėmesio mokyklose yra skiriama atstumtų ir izoliuotų vaikų bei paauglių tinkamai adaptacijai bendraamžių grupėje, - tai siekis, anot O. Merfeldaitės (1999, p. 54), nors minimaliai patenkinti paauglių bendravimo poreikį, ugdyti teigiamas emocijas, keisti paties paauglio požiūrį į save bei kitus bendraamžius bei bendraamžių požiūrį į patį paauglį. Darbo autorė mano, kad, taip dirbant, galima pasiekti gerų adaptacijos rezultatų.
Socializacijos procesą yra nagrinėję M. Barkauskaitė (2001), A. Juodraitis (1999), G. Kvieskienė (2000, 2003), I. Leliūgienė (1997, 2003), V. Leonavičius (2004), O. Merfeldaitė (1999), J. Pivorienė (2004) bei daugelis kitų.
Mokinių tarpusavio santykius bei mokinių ir mokytojų tarpusavio santykius yra nagrinėję N. Anikejeva (1988), M. Barkauskaitė (1999), R. Cambell (1998), J. V. Černius (1992), I. Konas (1998), R. Želvys (1997) ir kt.
Žemo statuso paauglių socializacijos ypatumai nėra labai plačiai nagrinėti, tačiau literatūroje jau galima atrasti tam tikrų šios temos analizės užuomazgų.
Panašias tematikas jau yra nagrinėję ir Utenos kolegijos studentai:
1. J. Čekanavičienė Mokykloje atstumtų vaikų problemų analizė socialinio pedagogo veiklos požiūriu. Vadovė: lektorė R. Ubeikienė – Utena, 2005 m;
2. N. Meiliūnas Mokinio statuso svarba klasėje socialinio pedagogo veiklos požiūriu. Vadovas: lektorius E. Gečiauskas – Utena, 2005 m.
Darbo autorė mano, kad ši tema yra nauja, įdomi, bet tuo pačiu ir tik šiek tiek žinoma. Dabar jau vis dažniau galima išgristi sąvoką "žemas statusas", kuris labai dažnai skamba mokykloje, kur ši problema išties yra aktuali. Pagrindinės praktikos metu darbo autorei teko susidurti su paaugliais, kurie priklauso žemam statusui. Bendraudama su jais, darbo autorė pastebėjo, kaip yra būtina padėti tiems paaugliams, kad jie nesijaustų atstumti, izoliuoti ir nemėgstami. Todėl darbo autorė mano, kad visa tai padėjo tiksliai apsispręsti dėl baigiamojo darbo tematikos.
Šio darbo objektas – socialinio pedagogo veikla, vykdant žemo statuso paauglių socializaciją mokykloje.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti socialinio pedagogo veiklą, vykdant žemo statuso paauglių socializaciją mokykloje.
Šio darbo uždaviniai:
1. Pateikti paauglio statusą lemiančius veiksnius;
2. Apibūdinti žemo statuso paauglių ypatumus;
3. Apibūdinti faktorius, lemiančius sudėtingą paauglio adaptaciją bendraamžių grupėje;
4. Išanalizuoti socialinio pedagogo veiklos svarbą, vykdant žemo statuso paauglių socializaciją mokykloje;
5. Ištirti socialinio pedagogo veiklą, vykdant žemo statuso paauglių socializaciją.
Baigiamajame darbe darbo autorė taikė šiuos tyrimo metodus: literatūros analizę bei anketinę apklausą.
Literatrūros analizė – šis metodas yra pasirinktas tam, kad galima būtų apžvelgti, kaip specialybinėje literatūroje yra aprašoma darbo autorės nagrinėjama tematika. Taip pat ir tam, kad būtų galima palyginti įvairių autorių mintis ir teiginius ne tik tarpusavyje, bet ir su darbo autorės mintimis bei teiginiais.
Anketinė apklausa – ją darbo autorė pasirinko todėl, kad galėtų ištirti socialinio pedagogo veiklą, vykdant žemo statuso paauglių socializaciją mokykloje. Darbo autorė taip pat norėjo sužinoti, koks apskritai yra mokytojų požiūris į žemo statuso paauglius ir ką jie patys siūlytų daryti sprendžiant žemo statuso paauglių socializacijos problemas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-16
DalykasSocialinio darbo diplominis darbas
KategorijaSocialinis darbas
TipasDiplominiai darbai
Apimtis63 puslapiai 
Literatūros šaltiniai50 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis105.99 KB
AutoriusIeva
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojaslekt. Žydra Kuprėnaitė
Švietimo institucijaUtenos kolegija
FakultetasSveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Socialinio pedagogo veikla vykdant zemo statuso paaugliu socializacija mokykloje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 63 puslapiai 
  • Utenos kolegija / 4 Klasė/kursas
  • lekt. Žydra Kuprėnaitė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą