Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Socialinis darbas>Paaugliai neformalioje aplinkoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Paaugliai neformalioje aplinkoje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Įvadas. Psichosocialinė paauglio raida. Neformali veikla – paauglių poreikių išraiška. Pagrindinės paauglių neformalios veiklos kryptys. Pažintinė - techninė. Ekologinė - tiriamoji. Kultūrinė-šviečiamoji. Sportinė. Socialinė-globalinė. Paauglio popamokinė veikla. Išvados.

Ištrauka

Paauglystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes tuomet formuojasi jauno žmogaus mąstymas, vyksta staigūs kūno pokyčiai. Būtent šiuo laikotarpiu jauni žmonės renkasi tolesnį gyvenimo kelią, sprendžia gyvenimo prasmės klausimą, susiduria su krizėmis ir įvairiais sunkumais, stresais.
Neformalus vaikų švietimas apibrėžtas 2005 – ųjų gruodį švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje Vaikų neformaliojo švietimo koncepcijoje . Jis "išaugo" iš popamokinės veiklos ar papildomo ugdymo, kurio tikslas buvo ne asmenybės ugdymas, pasitelkiant vaikams įdomią veiklą (muziką, sportą ir pan.), kaip priemonę, o pačios "įdomios veiklos" rezultatų gerinimas.
Kiekviename amžiaus tarpsnyje savarankiškumo sąvoka apima vis kitus dalykus. Jaunuoliams - nuteikti komandą, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už save ir už visą komandą. Šių asmenybės savybių (kompetencijų) ugdymas – neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo tikslas ir esmė.
Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Išskirtinė ugdymo reikšmė yra brandinant žmogų, todėl visose šalyse tam skiriamas toks didelis dėmesys. Mūsų šalyje ši sistema nuolat pertvarkoma. Nesibaigiantys ieškojimai ne tik pabrėžia susirūpinimą, bet ir parodo, kad ja dar esame nepatenkinti; mūsų šalies švietimo sistema dar iki galo neatlieka išskirtinio vaidmens ugdant žmogų svarbiausiu jo vystymosi tarpsniu – bręstant.
Dabartinė paauglių užimtumo problema yra labai aktuali Lietuvoje. Kintant vertybinėms nuostatoms, dėmesys ir parama vaikų socializacijai ženkliai sumažėjo. Iš anksčiau veikusių daugiau kaip 300 vaikų laisvalaikio institucijų, kurių programose dalyvavo dauguma moksleiviško amžiaus vaikų, šiandien šalyje turime 62 papildomojo ugdymo centrus, kuriuose dėl nepakankamo finansavimo užimta tik per 200000 vaikų. Dar 1989 m. buvo daugiau kaip 200 stacionarinių vaikų poilsio stovyklų, kuriose kiekvieną vasarą, naudodamiesi ženkliomis nuolaidomis, poilsiaudavo daugiau nei 300000 vaikų. Daug vaikų nesimoko ir nedirba, valkatauja bei elgetauja gatvėse, kitose vietose, neretai jie įtraukiami į nusikalstamą veiklą, girtavimą, prostituciją. Per pastaruosius metus beveik du kartus (1,9) šalyje išaugo nepilnamečių nusikalstamumas. Apskritai, nusikalstamumas - tai pirmiausia jaunimo problema: apie pusę nusikaltimus padariusių visų nustatytų asmenų sudaro 14 - 24 metų amžiaus jaunimas ir apie 2/3 tokių asmenų -14 - 29 metų. Dar daugiau jaunimo yra tarp asmenų, darančių smurtinius nusikaltimus .
Paauglių psichinius pokyčius, jų psichologinę raidą analizuoja R. Žukauskienė, M. Barkauskaitė, A.Dumčienė, V.Aramavičiūtė, G.Kvėskienė, G.Butkienė, A.Kepalaitė ir kitų. Daugelis straipsnių, kuriais rėmiausi savo darbe, radau laikraštyje "Dialogas", žurnale "Mokykla", Informaciniame leidinyje "Švietimo naujienos". Nemažai informacijos mano rašoma tema radau, L.Žadeikaitės, H.Vaitiekūno, I.Zaleskienės straipsniuose.
Psichologijoje egzistuoja paauglytės amžiaus periodizacijos problema. Įvairūs psichologai skirtingai skiria paauglio amžiaus fazes. A. Gučas (1990) pasiūlė tokį paauglystės tarpsnio klasifikaciją: vyrų paauglystė nuo 13-16 metų, moterų - 12-15 metų. Jaunystė: vyrų -17–21, moterų – 16–20 .
Barbara ir Philipas Newmanai (1987) įvardija ankstyvąją paauglystę kaip trunkančią nuo 12 – 18, kuriai būdinga: fizinis subrendimas, formalios operacijos, emocinis vystymasis, pritapimas prie bendraamžių, draugystė su priešingos lyties asmenimis ir vėlyvąją – 18 – 22, kuriame pasireiškia autonomiškumas tėvų atžvilgiu, lyties vaidmens identifikavimas, visuotinių moralės vertybių pripažinimas, profesijos pasirinkimas. D.A. Bernsteinas, A. Clarke-Stewartas, E.J.Roy‘us, T.K. Srullis, Ch. D. Wickensas (1994) taip skirsto paauglio amžiaus raidą: jaunesnysis paauglys nuo 11-15 metų, vyresnysis paauglys – 16 – 20 metų, ir jaunas suaugusysis – 20 – 39 metų.



Dauguma šiuolaikinių įvairaus pobūdžio sociokultūrinių sąlygų tyrėjų akcentuoja paauglystę ir ankstyvąją jaunystę kaip vieną svarbiausių laikotarpių vertybių formavimosi prasme. Šiame laikotarpyje, tyrėjų požiūriu, ypač išsiskiria:
• emancipacija, pasireiškianti paauglių siekiu išsivaduoti iš suaugusių globos;
• pomėgių (hobby) diferenciacija:
• gilaus poreikio bendrauti atsiradimas.
Darbo objektas: paaugliai neformaliame ugdyme
Darbo tikslas: Paanalizuoti paauglių veiklą neformalioje aplinkoje.
Darbo uždaviniai:
1. Atskleisti paauglių psichosocialinius pokyčius.
2. Aprašyti paauglių neformalios veiklos ypatumus.
3. Paanalizuoti paauglių neformaliojo švietimo kryptis.
4. Apžvelgti paauglių popamokinę veiklą.
Tyrimo metodika: Mokslinės ir metodinės literatūros analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-24
DalykasSocialinio darbo kursinis darbas
KategorijaSocialinis darbas
TipasKursiniai darbai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai22 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis35 KB
AutoriusMonika
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasJarovaitienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Paaugliai neformalioje aplinkoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 21 puslapis 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Jarovaitienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą