Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Socialinis darbas>Socialiai pažeistos šeimos
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Socialiai pažeistos šeimos

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152
Aprašymas

Įvadas. Šeimos samprata ir pagrindinės kategorijos. Šeimos samprata. Šeimos funkcija Šeimos formos. Šiuolaikinė šeima. Socialiai pažeistos šeimos. Nepilnos šeimos, asocialios šeimos ir ju ypatumai. Socialinė pedagoginė pagalba šeimai. Socialinio pedagogo darbas su mokinių tėvais. Šeimai teikiamos socialinės pagalbos rūšys ir formos. Tyrimo metodai ir organizavimas. Ištirti klasės auklėtojų teikiamą socialinė pagalbą pažeistoms šeimoms mokykloje. Ištirti tėvų nuomonę apie socialinio pedagogo darbą metodų įvairovę su socialiai pažeistomis šeimomis. Išsiaiškinti socialinio pedagogo darbą su socialiai pažeistomis šeimomis. Išvados ir rekomendacijos. Summary. Priedas (1). Darbas iliustruotas diagramomis.

Ištrauka

Šeima – pati mažiausia visuomenės ląstelė, todėl visos socialinės institucijos turėtų jai padėti. Juk šeimoje formuojami žmogaus charakterio bruožai, požiūris į darbą, į dorovines, kultūrines vertybes. Visuomene suinteresuota tvirta, dvasiškai ir doroviškai sveika šeima.
Šeimoje, kaip mažutėje valstybėje, tėvai pirmieji tampa savo vaikų auklėtojais. Jie saugo ir gina savo atžalas, perduoda jiems šeimos bei tautos tradicijas, skiepija žmoniškąsias vertybes ir paruošia juos tapti visaverčiais visuomenės ir bendruomenės nariais. Vaikai, nuo pirmų dienų patyrę šeimos meilę, vieni kitų pagarbą, išmoksta gerbti ir mylėti kiekvieną žmogų, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais.
Visuomenėje vykstančios permainos vis labiau pažeidžia silpnas, įvairių materialinių bei psichologinių problemų turinčias šeimas. Dažniausiai dėl girtavimo, narkotikų vartojimo ar kitokio socialiai nepriimtino elgesio tėvai neužtikrina pagrindinių savo vaikų teisių: negali jų tinkamai prižiūrėti, sudaryti jiems priešmokyklinio ugdymo, pamokų ruošos, higieninių poreikių tenkinimo ir laisvalaikio sąlygų. Tokių šeimų vaikai dažniau patenka į policijos akiratį, nes neturėdami ką veikti pasiduoda gatvės įtakai arba tampa nusikaltimų aukomis.
Kaip teigė I. Leliūgienė [1997], socialinės pedagogikos pagrindinis principas: šeima – svarbiausia mikroaplinka, kur vykdoma vaikų socializacija, atliekamos visos šeimos funkcijos. Tai sąlygoja visų socialinių institucijų dėmesio šeimai būtinumą.
Norint padėti šeimai, reikalingi nuolatiniai tarpininkai tarp šeimos ir vaiko, mokyklos ir visuomeninių institucijų. Todėl būtinas toks pedagogas, kuris derintų asmenybės ugdymą ir visuomenės pažangą. Taigi socialinis pedagogas privalo savo darbu ir pastangomis siekti sumažinti žalą daromą vaikams, augantiems probleminėse šeimose, dirbdamas ne tik su vaikais, bet ir teigdamas pagalbą pačiai šeimai kaip vienetui.
Pagal švietimo įstatymo [2003 m. Birželio 17d. Nr.IX-1630] 21straipsnį, socialinės pagalbos paskirtis - užtikrinti vaiko teisę į mokslą, garantuoti jo saugumą mokykloje, šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galios ir joje adaptuotis. Tai vadinama socialinę pagalbą. Socialinio pedagogo uždavinys - būti mokyklos konsultantu, sprendžiant įvairius su vaiko teisėmis ir jų pažeidinėjimu šeimoje susijusius klausimus. Socialinis pedagogas nedubliuoja klasės auklėtojo ar dalyko mokytojo veiklos, bet ją papildo. Socialinis pedagogas padeda klasės auklėtojui individualiai dirbti su delinkventinio elgesio, nedarnių, socialiai remtinių šeimų vaikais. Socialinis pedagogas gauna informaciją iš klasių auklėtojų, mokytojų apie vaikų mokymosi ir gyvenimo sunkumus bei konsultuoja kolegas, kaip jie turėtų padėti vaikams. Socialinis pedagogas kartu su mokyklos bendruomene rengia įvairius socialinius projektus, skirtus sėkmingesnei vaikų adaptacijai visuomenėje ir vaikų socializacijai.
Taigi, socialinis pedagogas privalo savo darbu ir pastangomis siekti sumažinti žalą daromą vaikams, augantiems probleminėse šeimose, dirbdamas ne tik su vaikais, bet ir teikdamas pagalbą pačiai šeima, kaip vienetui. Probleminių šeimų ypatumus tyrinėjo: K.Miškinis [1993], R. Žukauskienė [1996], Z. Bajoriūnas [1997], V. Ignotavičienė [1998], G. Žukauskas [1998], L. Rupšienė [2001], G. Kvieskienė [2003], I. Autienė [1997], I. Lelilūgienė [1997], G. Valickas [1997], J. Vaitkevičius, [1995]. Apie socialinės pedagoginės pagalbos galimybes šeimai rašė: I. Leliūgienė [1997, 2002], C. Sutton [1997], L. C. Johnson [2001] ir kt. Šiame darbe pateikiamos minėtųjų autorių pastebėtos tendencijos, kalbant apie problemines šeimas ir jų įtaką asmenybės raidai bei aptariami socialinės pedagogikos pagalbos ypatumai. Darbo aktualumas ir naujumas. Ši tema yra aktuali, kadangi pastaruoju metu vis labiau pritariama nuomonei, jog auklėjant jaunąją kartą, būtina profesionalių psichologų, socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų bei kitų specialistų pagalba tėvams.
Tyrimo objektas – socialinė pedagoginė pagalba socialiai pažeistoms socialiai pažeistoms šeimoms.
Darbo tikslas – išanalizuoti socialinę pedagoginę, metodinę literatūrą, nagrinėjančia problematikos aspektus pagalbą su socialiai pažeistomis šeimomis..
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę, socialinę, pedagoginę, metodinę literatūrą, nagrinėjamos problematikos aspektu.
2. Ištirti klasės auklėtojų socialinės pagalbos teikimą socialiai pažeistoms šeimoms.
3. Išsiaiškinti tėvų nuomonę apie socialinės pedagoginės pagalbos veiksmingumą.
4. Išsiaiškinti socialinio pedagogo darbą su socialiai pažeistomis šeimomis.
Tyrimo hipotezė: socialinę pedagogoginė paglbą yra svarbi socialiai pažeistoms šeimoms.
Tyrimo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė.
2. Anketa klasės auklėtojoms.
3. Anketa tėvams.
4. Interviu socialiniam pedagogams.
Darbe naudotos socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos:
Taikyti individualaus darbo su ugdytiniu metodus.
Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis bei kitomis organizacijomis.
Gebėti taikyti tyrimo metodus.
Vertinti, organizuoti ir tobulinti socialinio pedagogo praktiką.
Gebėti takyti socialinio tyrimo metodus.
Darbo struktūra ir apimtis. Diplomini darbą sudaro įvadas, du skyriai (teorinė ir praktinė dalys ), išvados, išanalizuotos literatūros ir kitos informacijos šaltinių sarašas, darbo santrauka (lietuvių ir anglų k.), priedai. Darbo apimtis - puslapiai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-11
DalykasSocialinio darbo diplominis darbas
KategorijaSocialinis darbas
TipasDiplominiai darbai
Apimtis50 puslapių 
Literatūros šaltiniai31 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis150.58 KB
Autoriusligita
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Failo pavadinimasMicrosoft Word Socialiai pazeistos seimos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą