Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Socialinis darbas>Jaunimo įsidarbinimo problemos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jaunimo įsidarbinimo problemos

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Tyrimo tikslas – darbo rinkos politikos teoriniu aspektu atskleisti jaunimo integracijos į darbo rinką galimybes ir pateikti pasiūlymus jo padėčiai darbo rinkoje gerinti. Užimtumo ir darbo rinkos politika. Jaunimo situacija darbo rinkoje Lietuvoje. Jaunimo užimtumas. Jaunimas ir nedarbas. Darbų segregacija. Darbo užmokesčio skirtumai. Jaunimo integracijos į darbo rinką galimybių įvertinimas. Tyrimo metodologija. Išvados. Darbas iliustruotas diagramomis.

Ištrauka

Temos aktualumas. Lietuvoje vykstančios socialinės-ekonominės transformacijos procesai sukėlė arba išryškino nemažai nepageidaujamų reiškinių. Bene svarbiausios Lietuvos gyventojams yra darbo rinkos problemos, nes pokyčiai darbo rinkoje tiesiogiai susiję su darbo jėga. Egzistuojant rinkos ekonomikai, susiformuoja atskiros asmenų grupės, kurios ypatingai nukenčia nuo nedarbo, reikalauja išskirtinio dėmesio, specialių priemonių, galinčių jas integruoti į darbo rinką. Jaunimas yra turbūt pažeidžiamiausia ir ypatingo visuomenės dėmesio reikalaujanti socialinė grupė.
Jauno žmogaus elgsena darbo rinkoje priklauso nuo daugelio socialinių, ekonominių, demografinių ir kitų veiksnių, kurie tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Jaunimo nedarbas, kaip socialinis-ekonominis reiškinys, yra ypač nepalankus šių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Nepakanka konstatuoti jaunimo nedarbo faktą ir mastą, būtina nagrinėti nedarbo atsiradimo priežastis. Į jaunus žmones reikia žiūrėti kaip į atskirą socialinę gyventojų grupę, turinčią savo integracijos į darbo rinką kelio specifiką.
Problema. Jaunų asmenų padėtis darbo rinkoje yra vis dar nepavydėtina: jaunimo užimtumas mažesnis, dažniau susiduriama su nedarbo problema, gaunamas santykinai mažesnis darbo užmokestis. Todėl jaunimas yra probleminė asmenų grupė Lietuvos darbo rinkoje.
Tyrimo objektas – jaunimas, jo padėtis darbo rinkoje Lietuvoje.
Tyrimo tikslas – darbo rinkos politikos teoriniu aspektu atskleisti jaunimo integracijos į darbo rinką galimybes ir pateikti pasiūlymus jo padėčiai darbo rinkoje gerinti.
Uždaviniai:
1. Analitiškai peržvelgti užimtumo ir darbo rinkos politikos formavimo aspektus.
2. Atskleisti jaunimo užimtumo, nedarbo ir kitus darbo rinkos rodiklius.
3. Įvertinti jaunimo integracijos į darbo rinką galimybes.
4. Pateikti pasiūlymus jaunimo situacijos Lietuvos darbo rinkoje bei jų integravimui į darbinę veiklą gerinimui.
Nustačius tyrimo tikslą ir uždavinius, suformuluotos hipotezės:
1. Aukštesnis jaunimo išsilavinimas sąlygoja sėkmingą integravimąsi į darbo rinką.
2. Glaudesnis ryšys tarp švietimo ir darbo sistemų plėtojimo gali sudaryti sąlygas jaunimui efektyviau integruotis į darbo rinką.
Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė įgalino apibūdinti užimtumo ir darbo rinkos politikos teorines nuostatas bei susieti bendras ir esmines procesų darbo rinkoje savybes. Statistinių duomenų analizė leido įvertinti jaunimo padėtį darbo rinkoje, apžvelgti problemas, su kuriomis susiduria jaunas žmogus. Su analizės metodu glaudžiai susijęs sintezės metodas, kurio pagalba buvo galima įvertinti jaunimo padėtį darbo rinkoje visos Lietuvos mastu, susiejant atskirus darbo rinkos procesus į vientisą reiškinį. 15-29 metų amžiaus jaunuolių anketinė apklausa leido išanalizuoti problemas, kurios sumažina efektyvią jaunimo integraciją į darbo rinką, įvertinti jaunimo užimtumą, darbdavių interviu – verslo (darbdavių) atstovų nuomones apie 15-29 metų jaunuolių integracijos į darbo rinką galimybes. Kiekybinė duomenų analizė leido pagrįsti logines išvadas ir nustatyti priklausomybę tarp atskirų darbo rinkos reiškinių.
1. Užimtumo ir darbo rinkos politika
Darbo rinkos analizei pasitelkiamos tos pačios sąvokos kaip ir materialinių prekių rinkai, tačiau "be gamybos veiksnių, darbo rinkoje svarbią vietą užima žmogiškojo faktoriaus vaidmuo, jo socialinės psichologinės, biologinės savybės, be to, pati darbinė veikla papildoma natūriniais, socialiniais, techniniais aspektais" (Martinkus, Beržinskienė, 2005, p.17). Reali darbo rinka nėra ideali:
1. Paprastai darbo jėgos pasiūla neatitinka darbo jėgos paklausos darbo rinkoje.
2. Įeinantys į darbo rinką darbo jėgos srautai nelygūs darbo vietų, įeinančių į darbo rinką, srautams.
3. Susidaro gana ilgas laiko tarpas nuo momento, kai asmuo (darbo vieta) patenka į darbo rinką, iki momento, kai sudaroma darbo sutartis.
4. Darbo jėgos išėjimas iš darbo rinkos nevisuomet sutampa su darbo vietų likvidavimu, o ir pats abiejų šalių pasitraukimas nevisuomet yra rezultatyvus.
5. Darbo rinkoje esama diferencinių darbdavių preferencijų pasirenkant ir samdant darbuotojus.
Todėl valstybinė darbo rinkos politika taikomomis priemonėmis mažina nedarbo lygį ir trukmę bei socialiai apsaugo bedarbius. Visas problemos sudėtingumas yra tai, kad socialinių tikslų realizavimas neturi riboti ekonominės pažangos, o ekonominiai tikslai – ignoruoti socialinių. Svarbiausios darbo rinkos valstybinio reguliavimo kryptys yra darbo užmokesčio reguliavimas, užimtumo reguliavimas, darbo režimo ir sąlygų reguliavimas.
Pagal reguliavimo metodus išskiriamos dvi darbo rinkos politikos kryptys: aktyvi ir pasyvi darbo rinkos politika (Družinina, 2002, p.24; Adamonienė, Sakalas, 2002, p.68; Martinkus, Beržinskienė, 2005, p.128). Pasyvios darbo rinkos politikos kryptys – valstybės priemonių pagalba reguliuojamas kompensacinis mechanizmas: dirbančiųjų draudimas nuo nedarbo, nedarbo pašalpos nustatymas bei mokėjimas bedarbiui ir jo šeimai. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – tarpininkavimas susirandant naujas darbo vietas, profesinis mokymas, naujų darbo vietų steigimas socialiai remtiniems asmenims, viešųjų darbų organizavimas ir kt. Šių priemonių pagalba įgyvendinamas aktyvios darbo rinkos politikos tikslas – suteikti bedarbiams laikino užimtumo galimybes, sudaryti sąlygas įgyti būtinos darbinės patirties, padėti palaikyti esamą kvalifikaciją ar įgyti naują darbo rinkoje paklausią profesiją (Navickas, 2004, p.48).
Darbo rinkos aktyvi politika dažniausiai diferencijuojama atsižvelgiant į atskiras gyventojų grupes, kurių padėtis darbo rinkoje yra ypač nepalanki. Prie tokių grupių priskiriamas ir jaunimas. Šiame straipsnyje "jauni žmonės" yra 15-29 metų amžiaus asmenys. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-04-22
DalykasSocialinio darbo diplominis darbas
KategorijaSocialinis darbas
TipasDiplominiai darbai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai0 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis44.64 KB
AutoriusRoze
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasKučinskas
Švietimo institucijaMarijampolės suaugusiųjų mokymo centras
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jaunimo isidarbinimo problemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 16 puslapių 
  • Marijampolės suaugusiųjų mokymo centras / 4 Klasė/kursas
  • Kučinskas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą