Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Socialinis darbas>Socialinių pedagogų bendradarbiavimas su rizikos šeimomis, mažinant vaikų nusikalstamumą
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Socialinių pedagogų bendradarbiavimas su rizikos šeimomis, mažinant vaikų nusikalstamumą

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354555657585960616263646566676869707172737475767778798081828384858687
Aprašymas

Įvadas. Literatūros apžvalga. Vartojamų sąvokų aiškinimas. Socialinio pedagogo ir šeimų bendradarbiavimo ypatumai vaikų socializacijos procese. Vaikų, linkusių į nusikalstamas veikas, deviantinis elgesys, jų pedagoginė-psichologinė charakteristika. Šeimos vaidmuo vaikų auklėjimo procese, auklėjimo klaidos. Tyrimo metodika. Metodikos pagrindimas ir respondentai. Tyrimo eiga. Duomenų apdorojimas ir patikimumas. Tyrimo rezultatai. Respondentų grupių demografiniai duomenys. Bendradarbiavimo sampratos ypatumai. Požiūris į pagalbos teikimą paaugliams, įvykdžiusiems nusikalstamas veikas bei jų šeimoms. Lūkesčiai socialinio pedagogo veiklai. Vaikams reikšmingų asmenų nustatymas, suaugusių santykio su vaiku tyrimas. Rezultatų aptarimas. Respondentų grupių demografinių duomenų analizė. Bendradarbiavimo sampratos analizė. Požiūrio į pagalbos teikimą paaugliams, įvykdžiusiems nusikalstamas veikas bei jų šeimoms analizė. Lūkesčių analizė socialinio pedagogo veiklai. Vaikams reikšmingų asmenų nustatymas, suaugusių santykio su vaiku tyrimo rezultatų analizė. Pabaiga. Išvados. Rekomendacijos. Santrauka. Summary. Priedai (17 psl.).

Ištrauka

Jaunimo nusilkalstamumas jau ilgą laiką yra aktuali diskusijų tema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Sociologiniu požiūriu nusikalstamumas suprantamas kaip konkrečioje visomenėje ir konkrečiu laikotarpiu paplitusi viena iš labiausiai nepageidaujamo, nuo normos nukrypstančio (deviantinio) elgesio formų. A. Šimaitis (2002) teigia, kad deviantinio elgesio formos pasireiškia dažniau visuomenėje, kuri yra ekonominės – socialinės transformacijos laikotarpyje. Jautriausia pokyčiams visuomenės dalis yra vaikai ir jaunuoliai. Jų "aš" koncepcija dar nesusiformavusi ir pasireiškia socialinis nebrandumas. I. Dementjeva (1995), A. Makarenko (1988) A. Koenas (1965), A. Brudnovas, A. Berezina (1994), V. Kondratiukas (1993), N. Kožapova (1995) teigia, kad šeimos vaidmuo yra ypatingai svarbus formuojant vaiko pasaulio suvokimo pagrindus, elgesio normų, kitų žmonių, jų elgesio vertinimo kriterijų perėmimą. Aplinka ir auklėjimo metodai stipriai įtakoja besiformuojančios asmenybės nuostatas ir vertybines orientacijas. Dažniausiai vaikas auklėjamas taip, kad laikytųsi normų ir elgesio taisyklių. Tačiau, kaip rodo praktika, vaiko, kurio elgesys nukrypęs nuo normų, gyvenimo situacija yra nepalanki, jo tėvai daro daug auklėjimo klaidų.
Socialiniu pedagoginiu aspektu šeimos sociumas, Lietuvos socialinėje politikoje yra prioritetine sritimi. Socialinė politika orientuota į sveikų šeimos sociumo santykių stiprinimą ir šeimos potencialo, kaip pagrindinių asmens gebėjimų, jo visuomeniškumo, socialinės raidos ir socialinės apsaugos sąlygų, vystymą. Šiame kontekste ypatingas vaidmuo, socialinėje šalies politikoje, tenka socialinio pedagogo darbui su šeima.
Pastaruoju metu labai dažnai yra akcentuojamas tiek tarpinstitucinis bendradarbiavimas, tiek socialinio pedagogo bendradarbiavimas su šeima, sprendžiant jos ir vaiko socialines problemas. Tačiau socialinio pedagogo pareiginėje instrukcijoje numatomas bendradarbiavimas su švietimo įstaigų darbuotojais "sprendžiant vaikų socialines – pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų", o bendradarbiavimo su šeima sąvoka neminima. Įvardijama, jog socialinis pedagogas, viena vertus, padeda šeimai ugdyti vaiką, suprasti vaiko poreikius bei jų tenkinimo svarbą, tėvų teises ir pareigas. Kita vertus, informuoja tėvus apie jų teisę gauti socialinę ir pedagoginę pagalbą. Galima teigti, jog socialinio pedagogo pareiginėje instrukcijoje bendradarbiavimas su šeima nėra apibrėžiamas kaip kooperacija, o socialinis pedagogas įvardijamas kaip konsultantas.
Praktiniu požiūriu socialinio pedagogo ir šeimos bendradarbiavimas yra apsunkintas nuomonių pliuralizmo, būtinumo abipusiai priimti kitokį mąstymą ir gyvenimo stilių.
Problema - teoriniame lygmenyje skatinamas socialinio pedagogo bendradarbiavimas su šeima, tačiau jis nėra apibrėžtas bei reglamentuotas, o praktiniame darbe socialiniai pedagogai susiduria su vienareikšmišku reikalavimu kuo greičiau išspręsti problemą bei pasiekti teigiamų darbo rezultatų tiesiogiai suteikiant pagalbą šeimai, bet ne kooperuojant su ja.
Norint padėti socialiniam pedagogui užmegzti prodūktyvų kontaktą su rizikos šeimomis, numatyti praktinio darbo gaires su tėvais ir jų vaiku, įvykdžiusiu nusikalstamas veikas, buvo suplanuotas ir atliktas tyrimas.
Tyrimo objektas yra socialinio pedagogo ir rizikos šeimų bendradarbiavimo ypatumai.
Tyrimo dalykas – bendradarbiavimo sampratos aspektai, rizikos šeimų tėvų ir vaikų santykiai.
Pagrindinis tyrimo tikslas yra išaiškinti socialinių pedagogų bendradarbiavimo su rizikos šeimomis ypatumus, mažinant vaikų nusikalstamumą.
Keliami uždaviniai:
1. Išsiaiškinti bendradarbiavimo sampratą.
2. Nustatyti rizikos ir kontrolinės grupės vaikų, jų tėvų ir socialinių pedagogų požiūrį į pagalbos teikimą asmenims, įvykdžiusiems nusikalstamų veikų.
3. Išanalizuoti tėvų ir socialinių pedagogų lūkesčius socialinio pedagogo veiklos turiniui.
4. Įvertinti bendradarbiavimo galimybes, mažinant nusikalstamumą, remiantis šeimų nuostatomis vaikų atžvilgiu.
Kaip matome iš tyrimo uždavinių, darbe bus aptariami ne tiesioginiai bendradarbiavimo aspektai, o remiamasi šeimų nuostatomis vaiko atžvilgiu, emocine distancija tarp tėvų ir vaikų bei subjektyviu vaikų savo asmenybės vertinimu. Interviu yra daugiaplanis, juo vertinama daug dalykų. Viena vertus, respondentai vertina socialinių pedagogų veiklos turinį, požiūrį į pagalbos teikimą nusikalstamas veikas įvykdžiusiems asmenims ir bendradarbiavimo sampratą. Kita vertus, tiriamas tėvų santykis su vaiku, jų nuostatos vaiko atžvilgiu.
Darbo metu naudojami metodai:
• mokslinės literatūros ir dokumentų analizė;
• pusiau standartizuotas interviu, skirtas apklausti vaikų, įvykdžiusių nusikalstamas veikas, bei jų tėvų, kontrolinės grupės vaikų bei jų tėvų ir socialinių pedagogų grupes;
• visų apklaustų grupių statistinių duomenų analizė, naudojant SPSS 10.0 programos paketą.
Magistro darbą sudaro įvadas, penki skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūra, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis ir priedai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-04
DalykasSocialinio darbo diplominis darbas
KategorijaSocialinis darbas
TipasDiplominiai darbai
Apimtis83 puslapiai 
Literatūros šaltiniai34 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis232.62 KB
AutoriusLiudmila
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasprof. habil. dr. Rimantas Tidikis
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasPedagogikos ir psichologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Socialiniu pedagogu bendradarbiavimas su rizikos seimomis mazinant vaiku nusikalstamuma [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2012-04-18 IP: 88.119.250.84
    Liudmila sako

    Labai nustebau, radusi savo darba siame tinklalapyje, ar nereiketu gauti mano sutikimo ji viesinti?

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 83 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • prof. habil. dr. Rimantas Tidikis
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą