Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Socialinis darbas>Vaiko gerovės politika piniginės paramos vaikui ir jo šeimai aspektu
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Vaiko gerovės politika piniginės paramos vaikui ir jo šeimai aspektu

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758
Aprašymas

Įvadas. Darbe naudojamos sąvokos. Vaiko gerovės politika kaip kompleksinė rūpinimosi vaiku priemonė. Teisės aktų, reglamentuojančių vaiko gerovės politiką, apžvalga. Institucijos, užtikrinančios vaiko gerovės politiką Lietuvoje. Šeimos politikos kūrimo istorija. Socialinė parama vaikui ir šeimai. Socialinės paslaugos. Piniginė parama šeimai. Valstybės parama besilaukiančioms kūdikio moterims ir vaikus auginančioms šeimoms. Valstybės parama vaikams, globojamiems šeimoje, šeimynoje ar nevyriausybinėse vaikų globos institucijose/įstaigose. Piniginė socialinė parama mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Šalpos išmokos. Parama užsienio šalių piliečiams gavusiems prieglobstį Lietuvos respublikoje. Skurdas ir vaiko sveikata. Panevėžio miesto šeimų nuomonė apie teikiamą socialinę paramą vaikui ir šeimai. Išvados. Summary.

Ištrauka

Problemos aktualumas. Šiandien yra dar daug šeimų, kurios negali pasirūpinti vaikais. 2005 metais socialinės rizikos šeimų skaičius, lyginant su praėjusiais metais beveik nepakito. 2004 metais į savivaldybių vaiko teisių apsaugos įskaitas buvo įtrauktos 16869 šeimos, kuriose augo 36895 vaikai. 2005 metais 16361 socialinės rizikos šeimose augo 36535 vaikai (Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos statistinė informacija už 2005 metus, 2005). Dėl finansinių galimybių stokos ar šeimos narių priklausomybių tokių kaip girtavimas, narkotinių medžiagų vartojimas (2001 metais užfiksuota 83,6 tūkst. žmonių, sergančių alkoholizmu - Kubilienė, 2004), vaikai yra neaprengti, nepavalgę, sergantys, negalintys eiti į mokyklą, tobulėti. Remiantis Statistikos departamento duomenimis (Statistikos departamentas, 2002), Lietuvoje 2004 metais mokyklos nelankė apie 20 tūkst. Vaikų. Trumpai apžvelgus statistiką, galima teigti, kad Lietuvoje egzistuoja materialiniai sunkumai. Šiandien, esant sparčiam gyvenimo tempui, šeima nespėja adaptuotis. Besikeičianti ekonominė, politinė, socialinė situacija neretai žmones priveda prie nepritekliaus. Todėl šeimai yra sunku aprūpinti vaikus, užtikrinti jų fizinių bei dvasinių poreikių patenkinimą ar garantuoti jiems išsilavinimą. Taigi jeigu šeima nesugeba pasirūpinti vaiku, svarbu, kad tą padarytu valstybė. Nors visuomenės struktūra yra organizuota taip, kad šeima yra matoma kaip pagrindinė vaiko aprūpinimo institucija (Europos socialinės chartijos 12 straipsnyje teigiama, kad šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė), tačiau, kad ji įvykdytu visas visuomenės nustatytas užduotis, svarbu atsižvelgti į atitinkamą jos socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą (Europos socialinė chartija, 2003). Todėl atsakomybės pasidalijimas tarp šeimos ir valstybės moderniame pasaulyje yra neišvengiamas. Valstybė turi suteikti šeimoms paramą, užtikrinant normalų jų gyvenimą.
Taigi Lietuvoje yra įgyvendinama socialinės apsaugos politika tiems, kurie negali užsidirbti pragyvenimui patys. Jiems yra teikiamos įvairios socialinės paslaugos ar finansinė parama. Dabar veikiančios socialinės apsaugos sistemos pagrindai buvo padėti 1991 - 1994 metais. Nuolat stengiantis, kad socialinės apsaugos sistema atitiktų realias gyvenimo sąlygas ir gyventojų poreikius, ji buvo gerinama ir reformuojama. Siekiant užtikrinti tiek atskirų asmenų, tiek šeimų socialinį saugumą ir gerovę, yra įgyvendinamos įvairios priemonės, kurios apžvelgiamos šiame darbe.
Socialinės paramos tema yra pakankamai nauja, tačiau labai aktuali mūsų visuomenėje. Juk leidžiama nemažai įstatymų, garantuojančių pagalbos teikimą vaikui ir šeimai (Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus įstatymas, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Lietuvos rašytojai, pavyzdžiui, tokie kaip D. Bernotas, A. Guogis knygoje "Socialinės politikos modeliai: dekomodifikacijos ir savarankiškai dirbančiųjų" (Bernotas, 2003) analizuoja socialinę paramą vaikui bei jo šeimai. Tiek šią aktualią temą, tiek šeimos narių teises bei tarpusavio pareigas pristato G. Sakalauskas knygoje "Vaiko teisių apsauga Lietuvoje"(Sakalauskas, 2000) bei E. Mirončikienė knygoje "Šeimos teisė" (Mirončikienė, 2003). Prof. dr. doc. R. Lazutka atlieka socialinės ekonomikos tyrimus (Socialinės ekonomikos skyriaus vykdomi tyrimai, 2005).
Darbo tikslas – išanalizuoti vykdomą vaiko gerovės politiką piniginės paramos vaikui ir šeimai aspektu.
Darbo uždaviniai:
1. Apibūdinti vaiko gerovės politiką, kaip kompleksinę rūpinimosi vaiku priemonę;
2. Išanalizuoti socialinės paramos sistemą vaikui ir šeimai Lietuvoje;
3. Apžvelgti skurdo įtaką vaiko sveikatai;
4. Išanalizuoti Panevėžio miesto šeimų nuomonę apie teikiamą socialinę paramą vaikui ir šeimai;
5. Pabandyti nusakyti bendrąsias tendencijas apie paramą vaikui ir šeimai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-02-19
DalykasSocialinio darbo diplominis darbas
KategorijaSocialinis darbas
TipasDiplominiai darbai
Apimtis54 puslapiai 
Literatūros šaltiniai46 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis413.34 KB
Autoriusjolanta
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasAsist. Rūta Pabedinskienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasSocialinės komunikacijos institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiko geroves politika pinigines paramos vaikui ir jo seimai aspektu [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 54 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Asist. Rūta Pabedinskienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą