Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Socialinis darbas>Labdaros ir paramos teikimas socialiai remtiniems asmenims Kauno mieste
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Labdaros ir paramos teikimas socialiai remtiniems asmenims Kauno mieste

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142
Aprašymas

Santrauka. Sąvokos ir terminai. Įvadas. Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai išanalizuoti labdaros ir paramos teikimą socialiai remtiniems asmenims Kauno mieste. Labdaringų organizacijų raida Lietuvoje. Labdaros ir paramos samprata Lietuvos įstatymuose. Labdaros ir paramos samprata labdaros ir paramos įstatyme. Anoniminė parama. Specifiniai labdaros ir paramos teikėjai. Labdaros ir paramos samprata civiliniame kodekse. Mokesčių lengvatos labdaros ir paramos teikėjams. Lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Pelno mokestis. Valstybės ir nevyriausybinių organizacijų parama. Socialinė parama. Socialinės paslaugos. Nevyriausybinių organizacijų parama. Socialinio darbuotojo vaidmuo teikiant labdarą ir paramą. Empirinis tyrimas. Tyrimo charakteristika. Tyrimo tikslas – ištirti labdaros ir paramos teikimą socialiai remtiniems asmenims Kauno mieste. Tyrimo rezultatų pateikimas ir analizė. Išvados. Rekomendacijos.

Ištrauka

Labdara, parama artimui, aukojimasis jo gerovei atspindi valstybės ir visuomenės požiūrį į didžiausią vertybę Žemėje - žmogų. Pasaulyje buvo ir visuomet bus vargstančiųjų, nelaimingųjų, tad kuo civilizuotesnė (ne technikine prasme) visuomenė, tauta, valstybė, tuo daugiau dėmesio ji skiria socialinei globai, tapdama našlaičių, senelių, likimo nuskriaustų globėja ( Zalagaitytė 1997, p. 1).
Temos aktualumas - nors gyvenimo lygis Lietuvoje po truputį gerėja, tačiau šalyje asmenų, kuriems reikia paramos nemažėja. Todėl sunku, tiksliau neįmanoma suskaičiuoti, kiek Kauno mieste yra vargstančiųjų, kuriems reikia vienokios ar kitokios paramos. Ne vien drabužių, bet ir sriubos, duonos, dar ko nors. Kai kurie neturi kuo susimokėti už gyvenamąjį būstą, komunalinius patarnavimus. Kiti net to būsto neturi, tad glaudžiasi, ypač žiemą, gyvenamųjų namų laiptinėse (kol gyventojai neišveja), šiluminių tinklų trasose, kitur. Tokie žmonės dažniausiai neturi darbo, kitokio pastovaus užsiėmimo.
Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai išanalizuoti labdaros ir paramos teikimą socialiai remtiniems asmenims Kauno mieste.
Darbo uždaviniai:
6. apžvelgti labdaringų organizacijų raidą Lietuvoje.
7. išnagrinėti pagrindinius Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius labdarą ir paramą.
8. išanalizuoti valstybės ir nevyriausybinių organizacijų teikiamą paramą.
9. apibūdinti socialinio darbuotojo vaidmenį teikiant labdarą ir paramą.
10. empiriškai ištirti labdaros ir paramos teikimą socialiai remtiniems asmenims Kauno mieste.
Darbo objektas – labdaros ir paramos teikimas.
Tyrimo metodai :
1. Literatūros ir LR įstatymų analizė.
2. Anketinė apklausa;
3. Anketos rezultatų analizė.
Tyrimo tipas : kiekybinis.
Tyrimo klausimas – kaip teikiama labdara ir parama socialiai remtiniems asmenims Kauno mieste.

Vargšų ir nelaimingųjų, kuriems reikėjo pagalbos, netrūko visais laikais. Kol žmonės gyveno uždaromis grupėmis, buvo glaudžiai susiję vienas su kitu ir buvo lygūs, užteko pavienių asmenų pastangų. Visuomenei susiskaldžius, atsiradus turtingiems ir vargšams, kilo sąmoningos bei organizuotos labdaros poreikis. Aukoti skatino visos religijos, tad būtent jų veikloje galima apčiuopti pirmuosius tokio darbo momentus.
Pirmuosius organizuotos labdaros pėdsakus Lietuvoje galima pastebėti bažnytinių brolijų, pradėjusių kurtis dar Vytauto laikais, veikloje. Pirmosios brolijos, kurių tikslas buvo labdara, šv. Juozapo ir šv. Nikodemo brolijos Vilniuje. Jos rūpinosi krikščionišku neturtingųjų palaidojimu [21].
Labdara buvo svarbi iš amato brolijų išaugusiose cechuose, nes iš cecho iždo būdavo šelpiamos mirusiųjų meistrų našlės, padedama laidoti cecho narius, nelaimės atveju suteikiama parama cecho amatininkams. Kai kurios brolijos turėjo savo špitoles, Lietuvoje tapusias savotiškais labdaros centrais. Jas prie bažnyčių kurdavo vyskupai, o išlaikė vienuoliai, brolijos, parapijos. Pirmosios bažnytinės špitolės yra žinomos Vilniuje.
Pasak Račkelienės (2000), pirmoji špitolė įkurta Vilniuje 1518 m. Aleksandro Jogailaičio asmeninio gydytojo Martyno iš Dušninkų iniciatyva. Norėdamas pagelbėti žmonėms, kuriems buvo neprieinama pagalba, ypač paliegusiems ir beglobiams senukams, jis nutarė įsteigti ligoninės prototipą – špitolę [22]. Pirmoji špitolė buvo medinė ir joje buvo įrengta 10 lovų ligoniams, vaistinėlė ir koplyčia. Ši špitolė Martyno buvo pavadinta pavargėlių globėjo šv. Jobo vardu. Vėliau ji gavo šv. Marijos Magdalenos vardą ir veikė iki 1796 m.
Kaune pirmoji špitolė buvo įkurta 1519 m., ji turėjo 12 lovų. 1618 m. buvo atidaryta liuteronų špitolė ant Nemuno kranto prie pranciškonų vienuolyno, čia buvo galima slaugyti jau 40 ligonių. Vėliau buvo pastatyta špitolė bajorams, o prie parapijos bažnyčios – vargšams [22].
Tačiau labiausiai labdaringa veikla Vilniuje išgarsėjo vienuoliai bonifratrai ir rokitai, kurie visą savo gyvenimą paskyrė ligoniams slaugyti ir špitolėms tvarkyti. 1633 m. jie įsteigė špitolę sutrikusios psichikos žmonėms, iš esmės tapusią pirmąja psichiatrijos ligonine Lietuvoje, kuri veikė net iki 1915 m. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-09-28
DalykasSocialinio darbo diplominis darbas
KategorijaSocialinis darbas
TipasDiplominiai darbai
Apimtis40 puslapių 
Literatūros šaltiniai30 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis201.27 KB
Autoriuseglė
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasJ. Jazukevičiūtė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasSveikatos priežiūros fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Labdaros ir paramos teikimas socialiai remtiniems asmenims Kauno mieste [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 40 puslapių 
  • Kauno kolegija / 3 Klasė/kursas
  • J. Jazukevičiūtė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą