Socialinio pedagogo vaidmuo ugdant ekologinę kultūrą vaikų globos namuose

Santrauka. Lentelių ir paveikslų sąrašas. Įvadas. Ekologinės aplinkos įtaka globos namų vaikų sveikatai. Vaikų sveikatą įtakojantys veiksniai. Globos namų ekologinės aplinkos sąlygos ir jų įtaka vaikų sveikatai. Būsto, teritorijos sąlygos, patalpų priežiūros įtaka vaiko sveikatai. Oro taršos poveikis vaiko sveikatai. Vandens kokybės poveikis vaiko sveikatai. Maisto kokybės poveikis vaiko sveikatai. Biologinės taršos poveikis vaiko sveikatai. Triukšmo poveikis vaiko sveikatai. Ekologinis ugdymas. Tyrimas. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatų lyginamoji analizė. Išvados. Pasiūlymai. Summary. Priedai (2).

Socialinė pedagogika jau senokai nustatinėja visuomenės, aplinkos įtaką žmogaus vystymuisi. Pasirodė, kad ši įtaka ne visada teigiama. Pastebima tendencijų, jog vaikų, jaunimo sveikata blogėja ir jos išsaugojimui turi būti skiriamas didelis dėmesys. Svarbu, kad vaiko gyvenamojoje aplinkoje, vaikų globos įstaigose būtų laikomasi higieninių reikalavimų, kurie ne tik nežalotų vaikų sveikatos, bet ir ją stiprintų.
Saugi ir jauki pastogė yra būtina sąlyga žmogaus sveikatai. Deja, šiuo metu visose šalyse dalies žmonių būstas ir pagrindinės tarnybos neatitinka higienos normų. Žmogaus gyvenimo kokybei, sveikatai turi įtakos buto mikroklimatas, kurį lemia oro temperatūra, santykinis drėgnumas, oro judėjimo greitis, ventiliacija bei akustinis režimas (Gražulevičienė R., 2002).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu siekiant užtikrinti sveikatos saugą vaikų globos namuose, 2004 metais patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 124:2004 ,,Vaikų globos įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai". Ši higienos norma nustato pagrindinius vaikų globos įstaigų statybos, įrengimo bei eksploatavimo reikalavimus. Ji taikoma veikiančioms, naujai statomoms ir rekonstruojamoms vaikų globos įstaigoms. Šioje higienos normoje teigiama, jog vaikų globos įstaigose turi būti sudaromos saugios vaiko priežiūros, ugdymo sąlygos, vaikų įstaigos aplinka neturi kelti pavojaus vaikų sveikatai. Vaikų globos įstaigose vaikams turi būti sudarytos jų amžių atitinkančios priežiūros ir ugdymo sąlygos (HN 124:2004).
Žmogaus gyvybė ir sveikata – neatsiejama nuo ryšio su gamtos ištekliais ir ekologine aplinka. Visame pasaulyje dėl žmogaus veiklos vyksta dideli aplinkos kokybės kitimai, didėja tarša. Saugant aplinką, siekiant stiprinti žmonių sveikatingumą susiduriama su ekologinėmis problemomis: išorine ir vidine aplinkos tarša. Ekologinės problemos – aktualios kiekvienam žmogui, taip pat ir vaikų globos namuose augančiam vaikui. Labai svarbu, kad aplinka kurioje auga vaikas būtų tinkama ir ekologiška.
L. Jovaiša apibrėžia, jog "Žmogaus ekologija - tai mokslas apie jo gyvenseną konkrečioje gamtinėje, socialinėje terpėje". Profesorius taip pat akcentuoja, kad "ekologinės pedagogikos svarbiausias uždavinys - tirti ir gerinti vaiko apsaugą nuo žalingų klimatinių, socialinių, materialinių poveikių" (Jovaiša L. 1993).
Kasdien žmogus vis intensyviau sąveikauja su aplinka, įsitvirtina joje ir aktyviai dalyvauja ją pertvarkant. Kaip tik dėl to žmonijai ir yra iškilusi alternatyva: arba humanistinis vystymasis, arba sunaikinimas. Todėl bet kokie samprotavimai apie humanizmą iš karto reikalauja, kad visuomenė griežtai apskaičiuotų savo praktinės veiklos rezultatus(Morkūnienė J. 2002). Vadinasi būtina suvokti, kaip žmogus turi veikti, kad išsaugotų žmoniją ir aplinką. Tačiau, kaip nurodo B. Bitinas, pasaulį pertvarkančios idėjos turi būti subrandintos asmenybės lygmeniu ir tokiu būdu turi išaugti žmonijos ekologinė kultūra. Įvairiais būdais ir priemonėmis raginama ekologinį ugdymą pradėti nuo mažų dienų, t.y. ugdyti moksleivių ekologinę kultūrą, brandinti ugdytinių ekologinę sąmonę, kuri pasireiškia per santykį su gamta, per nuostatas, įsitikinimus bei vertybes (Laurukėnaitė V., Makarskaitė-Petkevičienė R. 2003).
Ugdant vaikų ekologines-etines nuostatas, siekiama novatoriško požiūrio į gamtą, pagarbos gyvybei ir atsakomybės už ją, pratinama rūpintis ne tik savo bet ir visos žemės ateitimi, nes išlavintas estetinis ir etinis jausmas, sielojimasis dėl gamtos vertybių naikinimo yra neišsenkantis ekologinio susipratimo šaltinis, veiksminga paskata gamtosauginei veiklai skleistis (Laurukėnaitė V., Makarskaitė-Petkevičienė R. 2003).
Norint, kad žmogus užaugtų sveikas ir stiprus reikia nuo pat mažens ugdyti vaikų meilę savo sveikatai. Globos namuose vaikas turi jaustis dvasiškai laisvas, kupinas teigiamų emocijų, noro veikti ir siekti gerų rezultatų. Globos namų ekologinė aplinka turi būti tinkama augančio vaiko organizmui ir sveikatai.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti socialinio pedagogo vaidmenį ugdant ekologinę kultūrą vaikų globos namuose.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išnagrinėti ekologinės aplinkos įtaką žmogaus sveikatai teoriniu aspektu.
2. Išsiaiškinti globos namų ekologinės aplinkos sąlygas.
3. Išsiaiškinti, ar vaikams yra diegiamos žinios apie ekologinę kultūrą.
Tyrimo objektas: socialinio pedagogo vaidmuo ugdant ekologinę kultūrą vaikų globos namuose.
Kontingentas: vaikų globos namų auklėtiniai, auklėtojos, socialinis pedagogas.
Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais:
1. Mokslinės literatūros analizė.
2. Apklausa raštu. ...