Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Socialinis darbas>Neįgaliųjų su proto negalia užimtumas
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Neįgaliųjų su proto negalia užimtumas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465666768697071727374
Aprašymas

Įvadas. Teisinė neįgaliųjų užimtumą reguliuojanti bazė. Valstybės politika. Profesijos įgijimas ir įsidarbinimas. Profesinis konsultavimas (orientavimas). Profesinis mokymas(is). Įsidarbinimas. Pagalba darbo vietoje. Požiūris į žmones su proto negalia. Tyrimas. Tyrimo metodika. Tyrimo metodas. Tyrimo atranka. Tyrimo eiga ir organizavimas. Rezultatų aprašymas. Rezultatų analizė. Išvados. Santrauka (lietuvių kalba). Santrauka (anglų kalba).

Ištrauka

Pasirinkau šią temą savo bakalauriniam darbui dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, turėjau galimybę iš arčiau susipažinti su žmonėmis, turinčiais proto negalią ar psichinių sutrikimų. Pirmame kurse atlikau daugiau kaip 80-ies valandų praktiką Vilniaus vasaros psichikos sveikatos centre. Ten susipažinau su įvairių tipų psichikos sutrikimais. Nors psichikos ir proto ( intelekto ) sutrikimai skiriasi, tačiau turi ir nemažai panašumų. Be to, daug kur statistikos duomenyse proto negalia įtraukiama į psichikos sutrikimų kategoriją. Trečiame kurse atlikau praktiką, trukusią daugiau nei 500 valandų, Žmonių su proto negalia dienos centre "Šviesa". Šios praktikos metu daug sužinojau apie žmonių turinčių proto negalia elgesį, bendravimą, gebėjimą pasirūpinti savimi, pomėgius. Pastebėjau, kad dauguma jų niekada niekur nedirbo. Kai kurie jų lankosi tame pačiame pastate nuo vaikystės, kai čia dar buvo vaikų darželis. Susipažinau iš arčiau su nemaža dalimi lankytojų, sužinojau jų gyvenimo istorijas, apie jų artimuosius, kaip jie pareko į dienos centrą. Dalis centro lankytojų turi žymų intelekto sutrikimo laipsnį, tačiau yra nemažai turinčių vidutinį ar lengvą sutrikimo laipsnį ir tikrai galėtų dirbti bent jau didielės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Kai kurie jų yra baigę profesinio rengimo mokyklas ir, pavyzdžiui su medžiu dirba geriau nei daugelis sveikųjų. Kitas motyvas yra tas, kad tyrimų apie žmonių su proto negalia užimtumą nėra daug. " Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuolių profesinės socialinės adaptacijos tyrimai Lietuvoje negausūs" ( Karvelis, Baranauskienė, Elijošius, 1997, Rimkuvienė, Kubaitytė, 2001 ) ( Socialinė parama neįgaliesiems įsidarbinimo situacijoje,2004 ). Apskritai apie neįgaliuosius rašoma gana daug, tačiau apie būtent apie neįgaliuosius, turinčius proto negalią – mažiau, o ypač apie jų užimtumą.
"Seimo žmogaus teisių komiteto duomenimis, dauguma diskriminacijos atvejų Lietuvoje yra susiję su diskriminacija dėl asmens amžiaus ar negalios" ( Sutrikusio intelekto asmenų teisės ). Nors žmonės su proto negalia turi didžiausią motyvaciją dirbti tarp visų neįgaliųjų grupių, jų įsidarbinimo procentas yra mažiausias ( Stanley, Maxwell, 2004 ).Tyrimai rodo, kad mažiau nei pusė sutrikusio intelekto jaunuolių integravosi darbo rinkoje ( ten pat ). Tai didelė problema ir jiems, ir valstybei. Nedirbantys tokie asmenys priversti gyventi vien iš pašalpų bei tėvų paramos, jeigu juos turi, dėl to žymiai kenčia jų gyvenimo kokybė, be to, skiriant valstybės materialinę paramą, neatsižvelgiama į tai, jog neįgaliųjų poreikiai yra didesni nei visuomenės vidurkis. Maža to, darbas nėra vien tik pajamos, tai ir socializacijos, bendravimo poreikių patenkinimo būdas. Būnant izuoliuotiems nuo visuomenės, padidėja psichologinių bei kitokių pavojų rizika. Iš kitos pusės valstybė praranda potencialią darbo jėgą. Tai ypač aktualu dabar, kai dėl senstančios visuomenės, mažėjančio gimstamumo bei emigracijos mažėja darbo jėgos. Iki 2000 metų Lietuvoje buvo labia didelis nedarbo lygis, o po to jis ėmė nuolat mažėti ir dabar jau netgi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, ypač kvalifikuotos. Būtent dauguma tyrimų apie žmonių su proto negalia ir buvo atlikti dar iki 2000 metų, todėl pasikeitusi situacija darbo rinkoje gal įtakojo ir labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų žmonių užimtumo situaciją. Valstybei labiau apsimokėtų mokėti tokiems asmenims atlyginimą ir suteikti jiems galimybę įnešti savo įnašą visuomenei, o ne tik mokėti šiek tiek mažesnes išmokas. Už žmonių su proto negalia, kaip ir kitų visuomenės grupių užimtumą, socialinę integraciją daugiausia atsakinga yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Neįgaliųjų užimtumas yra socialinės srities klausimas. Už žmonių su proto negalia užimtumą tiesiogiai ar netiesiogiai yra atsakingi socialiniai darbuotojai bei socialiniai pedagogai, dirbantys su šiais asmenimis, savivaldybių, socialinių skyrių bei kiti socialinės sferos darbuotojai. Jų konsultavimas, informacijos teikimas, teisių gynimas bei interesų atstovavimas, įvairių paslaugų teikimas – tai ir socialinio darbuotojo kompetencijos sferos. Tik bendradarbiaujant visoms pusėms – neįgaliesiems, jų artimiesiems, darbdaviams, socialinės sferos darbuotojams – galima sėkmingai spręsti šią problemą.
Mano darbo tikslas ir yra išsiaiškinti, kokių priemonių imamasi žmonių su proto negalia užimtumui didinti bei ar jos duoda naudos ir, kaip pasikeitė tokių žmonių užimtumo situacija pastaraisiais metais. Tam reikės išnagrinėti duomenis apie dabartinę situaciją – tiek įtvirtintą teisės aktuose, tiek statistinius duomenis, tiek konkrečių atvejų aprašymus. Kitas uždavinys bus atlikti tyrimą, siekiant išsisaiškinti žmonių su proto negalia, baigusių profesinio rengimo įstaigas, patirtį ir nuostatas apie įsidarbinimą. Tai bus aprašoma empirinio tyrimo dalyje. Galiausiai reikės palyginti, ar tai, kas skelbiama valstybinės politikos nuostatuose bei įstatymuose, atitinka tikrovę, bei, ar pasikeitė situacija įdarbinant žmones su proto negalia nuo tada, kai buvo atlikti ankstesni tyrimai.
Šį darbą sudaro dvi dalys – teorinė ir empirinė. Teorinę dalį galima būtų suskirstyti į kelias dalis. Pirmoji jų – įstatymų analizė. Joje nagrinėjami žmonių su proto negalia užimtumą nustatantys, jų darbo teises ginantys teisės aktai. Teisės aktuose nėra atskirai minimi žmonės su proto ar intelekto negalia, tačiau vartojamas bendresnis "neįgaliųjų" terminas. Įstatymuose numatytos įvairios teisės ir lengvatos neįgaliesiems bei juos įdarbinantiems darbdaviams, tačiau beveik nėra atvejų kai darbdavys už įstatymų nesilaikymą neįgaliųjų atžvilgiu būtų nubaustas pinigine bauda; teisininkų teigimu šito ir negali būti, nes nėra nustatytas tokių baudų išieškojimo mechanizmas ( Socialinė parama neįgaliesiems įsidarbinimo situacijoje,2004 ). Būtent kita tema ir yra apie tikrovėje vykstantį žmonių su proto negalia užimtumo skatinimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-15
DalykasSocialinio darbo diplominis darbas
KategorijaSocialinis darbas
TipasDiplominiai darbai
Apimtis73 puslapiai 
Literatūros šaltiniai20 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis115 KB
Autoriuspiewa
Viso autoriaus darbų18 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasZalimienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilosofijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Neigaliuju su proto negalia uzimtumas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 73 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Zalimienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą