Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Socialinis darbas>Socialinis darbas su senais ir pagyvenusiais žmonėmis (2)
   
   
   
1
naudingas +4 / nenaudingas -3

Socialinis darbas su senais ir pagyvenusiais žmonėmis (2)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132
Aprašymas

Įžanga. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinio darbo su pagyvenusiais ir senais žmonėmis ypatumus, suteikti teorinių žinių apie senėjimą. Socialinio darbo su pagyvenusiais ir senais žmonėmis istorinė raida. Socialinio darbo gerontologijoje aspektai. Ką turėtų žinoti socialinis darbuotojas, dirbantis su pagyvenusiais ir senais žmonėmis. Psichologinio senėjimo aspektai. Klasikinės senatvę analizuojančios psichologijos teorijos. Individo senėjimas socialiniame kontekste. Bendravimas su senyvo amžiaus žmonėmis. Pagyvenusių žmonių vaidmuo visuomenėje. Senatvės samprata ir vyraujantys senatvės įvaizdžiai. Vilniaus Fabijoniškių pensiono veiklos analizė. Išvados. Santrauka. Priedai (2).

Ištrauka

Progresuojantis gyventojų senėjimas, t. y. vyresnio amžiaus asmenų skaičiaus didėjimas, yra pasaulyje pripažintas reiškinys. 2001 metais pasaulio gyventojų skaičius pasiekė 6,2 mlrd. žmonių, kas dešimtas Žemėje gyvenantis asmuo yra 60 metų arba vyresnis. Pagyvenę vyresni kaip 60 metų amžiaus asmenys – sparčiausiai auganti gyventojų grupė. Demografinis senėjimas ateityje turės labai didelę įtaką asmeniniam, visuomeniniam ir tarptautiniam gyvenimui, pakeis visus žmogaus bei visuomenės gyvenimo aspektus: socialinius, ekonominius, politinius, kultūrinius, psichologinius ir dvasinius [11]. Valstybių socialiniai institutai yra sukurti ir pritaikyti demografiškai jaunos visuomenės poreikiams, todėl, vykstant gyventojų demografiniam senėjimui, esami socialiniai institutai nebeatitinka demografiškai brandžios visuomenės poreikių. Tai kelia iššūkius:
• Ekonomikos sistemoms – keičiasi darbo jėgos struktūra ir padėtis darbo rinkoje, vyksta gyventojų pajamų ir santaupų poslinkiai; ryškėja nauji prekių bei paslaugų vartotojų elgsenos modeliai;
• Politikos sistemoms – stiprėja vyresnio amžiaus gyventojų vaidmuo viešajame gyvenime;
• Švietimo sistemoms – ilgėjant darbingo amžiaus trukmei, didėja mokymosi visą gyvenimą reikšmė;
• Socialinei apsaugai – draudimo ir paramos sistemas reikia pritaikyti prie kintančių poreikių ir naujų finansavimo galimybių;
• Sveikatos apsaugai – siekiant pailginti sveiko gyvenimo trukmę ir užtikrinti pagyvenusių / senų žmonių sveikatos priežiūrą, būtina darni prevencijos, gydymo ir slaugos paslaugų plėtra;
• Finansų sistemai – siekiant užtikrinti pensijų sistemų gyvybingumą, būtina jas modernizuoti [2].
Ryšys tarp socialinio darbo ir gyventojų senėjimo dabar apibūdinamas sąvokomis "gyventojų senėjimas ir socialinis darbas", "socialinis darbas su pagyvenusiais asmenimis" bei vis dažniau pasitaikančiu apibrėžimu "gerontosocialinis darbas". Gerontosocialinis darbas kartu su tradiciniu socialinių paslaugų teikimu pagyvenusio amžiaus asmenims kaip šiuolaikinio darbo su pagyvenusiais žmonėmis dalis įsitvirtina pasaulio bendrijoje nuo praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžios. Gyventojų senėjimas pradėtas nagrinėti kaip daugelio specialybių atstovų veiklos sritis, kuri, be savo srities žinių, įgūdžių ir gebėjimų, dar numato žinių apie senėjimą bei žmonių senatvę bagažo turėjimą.
Priėmus Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucijas atitinkančią "gerontosocialinio darbo" sąvoką, išryškėjo gerontosocialinio darbo principai, reikalaujantys profesinės kompetencijos, aukštos vidinės specialistų, dirbančių su pagyvenusiais asmenimis, kultūros: nepriklausomybė, dalyvavimas, priežiūra, vidinio potencialo realizavimas, pagyvenusio žmogaus orumas [11].
Senatvės ir senėjimo apibrėžimų literatūroje yra labai daug. Kiekvienas autorius juos formuluoja savaip. Be to, senatvę galima apibūdinti chronologiniu, funkciniu ir socialiniu amžiumi. Chronologiškai žmogus laikomas senu, kai išeina į pensiją arba tampa seneliu (senele). Funkciškai žmogus tampa senu, kai, pvz., pablogėja jo atmintis. Tačiau net pripažintas chronologiškai ar funkciškai senu, žmogus ir toliau tęsia savo socialinius vaidmenis, atliekamus gyvenimo eigoje. Todėl gerontologijoje senatvė tyrinėjama gyvenimo eigos perspektyvoje, suprantamoje plačiau už gyvenimo skirstymą į etapus [5]. Taigi šio kursinio darbo tikslas – išanalizuoti socialinio darbo su pagyvenusiais ir senais žmonėmis ypatumus, suteikti teorinių žinių apie senėjimą.
Kursinio darbo uždaviniai:
1. Apžvelgti socialinio darbo su pagyvenusiais ir senais žmonėmis istorinę raidą,
2. Supažindinti su psichologiniais ir socialiniais senėjimo aspektais, pagrindiniais socialinio darbo gerontologijoje aspektais.
3. Išaiškinti bendravimo su pagyvenusiais ir senais žmonėmis ypatumus,
4. Išanalizuoti vyraujančius senatvės įvaizdžius,
5. Supažindinti su Fabijoniškių pensiono darbuotojų veikla. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-04-17
DalykasSocialinio darbo kursinis darbas
KategorijaSocialinis darbas
TipasKursiniai darbai
Apimtis29 puslapiai 
Literatūros šaltiniai11 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis43.81 KB
AutoriusEglė
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasV. Birbilaitė
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasSocialinės politikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Socialinis darbas su senais ir pagyvenusiais zmonemis (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 29 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • V. Birbilaitė
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+4
-3
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą