Socialinių paslaugų apibrėžimas. Socialinių paslaugų kriterijai. Socialinių paslaugų klasifikavimas. Socialinių paslaugų klasifikavimo poreikis. Socialinės paslaugos pagal klientų grupes. Socialinės paslaugos pagal teikėjo pavaldumą (steigėją). Socialinės paslaugos pagal jų pobūdį. Socialinių paslaugų infrastruktūra. Socialinių paslaugų infrastruktūros pagal klientų grupes. Socialinių paslaugų infrastruktūros pagal paslaugų pobūdį. Socialinių paslaugų infrastruktūros pagal paslaugų teikėjų statusą (pavaldumą) analizė. Socialinių paslaugų vieta Lietuvos Respublikos (LR) socialinės apsaugos sistemoje. Valstybės socialinė politika ir socialinių paslaugų rinka. Visuotinės gerovės valstybė. Vakarų šalių socialinės apsaugos modeliai. Išplėstinis socialinės politikos modeliavimas: penki modeliai. Modeliavimo reikšmė socialiniame moksle. Rytų Europos socialinės politikos modelis. Lietuvos socialinės politikos modelio ypatumai. Dekomodifikacija socialinėje apsaugoje. Socialinė rinkos ekonomika ir socialumo reikšmė. Socialinės apsaugos dekomodifikacijos laipsnis. Socialinių paslaugų infrastruktūra ir administruojančios institucijos. Valstybinė socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programa. Socialinių paslaugų tinklo plėtojimo kryptis Lietuvoje. Socialinių paslaugų tinklo išvystymo vertinimas. Socialinių paslaugų organizavimas: paslaugų organizatoriai, teikėjai ir gavėjai. Socialinių paslaugų organizavimo principai. Socialinių paslaugų teikimo principai. NVO socialinių paslaugų sektorius: samprata ir reikšmė. NVO istorinės ištakos. Galimybės ir būdai įtraukti NVO į socialinių paslaugų rinką. Savanoriškas darbas NVO sektoriuje. Šalies konstitucinė santvarka: demokratijos institutai. Valdžių sistema. Tiesioginė demokratija. Demokratijos konsolidacijos problema. Teisinės sistemos reforma, jos sunkumai. Žmogaus ir šeimos socialinės raidos ir raiškos poreikiai ir paslaugos jiems tenkinti. Esamos situacijos vertinimas. Socialinės paramos šeimai politika. Piniginė socialinė parama. Socialinių paslaugų sistemos plėtra. Socialinių paslaugų deinstitucionalizacija. Socialinių paslaugų sistemos efektyvumas. Socialinės paramos politikos tobulinimas. Paramos šeimai tobulinimas. Socialinių paslaugų kokybės gerinimas. Socialinių programų nukentėjusiems asmenims bei socialinės rizikos grupėms rengimas ir įgyvendinimas. Pabėgėlių socialinė integracija. Socialinės paramos paslaugų administravimas. Socialinių paslaugų raidos apžvalga. Socialinių paslaugų teikimas. Nacionalinė narkotikų prevencijos programa. Pagalba namuose ir kitos bendrosios paslaugos. Paslaugos užimtumo problemoms spręsti. Darbo politika. Socialinis draudimas. Pajamų garantijos ir skurdo mažinimas. Socialinė parama. Žmonių su negalia integracija. Šeimos, vaikų ir jaunimo rėmimas. Darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimas. Paslaugų teikimas visuomenės sveikatingumui užtikrinti. Finansavimo sistemos pertvarkymai. Sveikatos priežiūros lygiai. Sveikatos apsaugos sistemos ištekliai. Sveikatos draudimas. Saugios socialinės ir natūralios aplinkos formavimas ir šio paslaugų segmento plėtojimas Teisinės sistemos reforma. Žmogaus teisių apsauga. Institucinė teisinės sistemos reforma. Žmogaus teisių apsauga. Nusikalstamumas: kontrolė ir prevencijos perspektyvos. Socialinių paslaugų rinkos tyrimai. Kitos koncepcijos bei požiūriai į žmogaus socialinė raidą. Žmogaus socialinės raidos įvertinimas. Žmogaus socialinės raidos tendencijos Lietuvoje. Žmogaus socialinė raida transformacijų laikotarpiu. Teoriniai socialinio darbo modeliai. Humanistinės – egzistencinės socialinio darbo metodologinės nuostatos. Sisteminis socialinis darbo modelis. Apklausa. Problemos tyrimas. Sutarties sudarymas. Planavimas ir veikla. Įvertinimas ir užbaigimas. Bihevioristinis socialinio darbo modelis. Krizės intervencijos modelis. Socialinės teisės Europos sąjungoje. Europos Sąjungos (ES) teisė ir socialinės teisės. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija. Europos tarybos 1961 metų Socialinė chartija ir 1996 metų Socialinė chartija. Europos socialinių teisių komitetas. Europos socialinė chartija ir Tarptautinis socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių paktas. Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių chartija.